2025-02-14
Saulės energiją naudojančių vartotojų skaičius Lietuvoje sparčiai auga – praeitų metų pabaigoje jis perkopė 124 tūkst. O tai yra 40 proc. daugiau nei 2023 metais, rodo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenys.
Kas labiausiai skatina lietuvius įsirengti saulės elektrines ir kodėl dalis tautiečių net nesvarsto tokios galimybės? Atsakyti į šiuos klausimus padėjo mūsų užsakymu atliktas „Sprinter“ apklausa, kurios rezultatus pristatome šiame įraše.
Įsirengti elektrines labiausiai žmones skatina noras sumažinti sąskaitas už elektrą - šią priežastį įvardijo net 79 proc. respondentų.
„Tai natūralu, nes augančios energijos kainos skatina gyventojus ieškoti ilgalaikių sprendimų, leidžiančių stabilizuoti išlaidas ir tapti mažiau priklausomiems nuo rinkos svyravimų. “ – tyrimo duomenis komentuoja įmonės vadovė Deiminta Noreikienė.
Antroje vietoje pagal svarbą rikiuojasi tvarumas (37 proc.), o trečioje – siekis tapti nepriklausomais nuo elektros tiekėjų (30 proc.).
Šie rezultatai rodo, kad žmonės saulės elektrines renkasi ne tik dėl finansinės naudos, bet ir dėl platesnių tikslų – mažesnio poveikio aplinkai ir didesnio energetinio savarankiškumo. Vis dažniau gyventojai svarsto ne tik apie dabartines sąnaudas, bet ir apie ilgalaikę naudą – nuo švaresnės energijos naudojimo iki didesnio stabilumo ateityje.
Nors vis daugiau gyventojų renkasi saulės energiją, dalis visuomenės vis dar tiki mitais. Pavyzdžiui, 28 proc. apklaustųjų mano, kad įsirengti saulės elektrinę brangu, o 21 proc. tiki, kad ji galiausiai neatsiperka.
Tiesa, kad saulės elektrinės įrengimas reikalauja pradinių investicijų, tačiau į šį procesą reikėtų žvelgti kaip į ilgalaikę perspektyvą. Be to, pastaruoju metu tiek gyventojams, tiek verslui yra teikiamos valstybinės paramos saulės elektrinėms įsirengti ar nutolusiems saulės parkams įsigyti.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) jau vasario pabaigoje planuoja skelbti kvietimus gyventojams dėl paramos saulės elektrinių įrengimui ant gyvenamųjų namų stogų ir jų įsigijimui nutolusių saulės elektrinių parkuose.
Šioms dotacijoms planuojama skirti apie 50 mln. eurų. Gyventojams kompensacija sieks 255 Eur/kW įsirengiant saulės elektrinę ir 323 Eur/kW perkant elektrą iš nutolusių parkų.
Dėl mažėjančių įrangos kainų ir valstybės paramos priemonių, saulės elektrinių atsiperkamumas tampa vis greitesnis.
Fiziniams asmenims investicijos atsiperka vidutiniškai per 2–3 metus, o įsigijus saulės elektrinę iš nutolusių parkų ar įmonėms – per 3–5 metus. Po to vartotojai gali naudoti elektrą praktiškai nemokamai, o ilgainiui – net uždirbti iš perteklinės energijos pardavimo.
Kitas mitas – kurį nurodė 22 proc. apklaustųjų – saulės elektrinę sudėtinga įsirengti.
Tiesa ta, kad dabar viskas vyksta paprasčiau: visas procesas – nuo projekto parengimo iki montavimo ir priežiūros – atliekamas vienoje vietoje. Įrengimu rūpinasi viena komanda, todėl gyventojams nereikia derinti skirtingų tiekėjų ar spręsti techninių klausimų savarankiškai.
Be to, saulės elektrines galima įsirengti net ir šaltuoju metu laiku, o pavasarį – jau vartoti saulės generuojamą elektros energiją. Intensyvi generacija prasideda jau kovo mėn., bet elektrinė veikia visus metus, nes jai reikalingi ne tiesioginiai saulės spinduliai, o šviesa. Apie elektrinių generacijos rezultatus galite paskaityti šiame įraše.
