Išsirinkti saulės parką gali būti sudėtinga, ypač, kai nežinote, į ką reikėtų atkreipti dėmesį. Parkų aprašymuose pateikiama techninė informacija nebūtinai aktuali vartotojams, o tai, ką svarbu žinoti, dažnai paliekama išsiaiškinti patiems pirkėjams. Todėl šiame įraše stengiamės apžvelgti visus aspektus, kurie gali padėti išsirinkti nutolusią elektrinę.
„Žalioji“ energija skverbiasi ne tik į privačius žmonių būstus – saulės elektrinių naudą įžvelgia ir verslo atstovai.
Verslas domisi saulės elektrinėmis pirmiausia siekdamas ekonominės naudos - norėdamas mažinti energetinius kaštus bei neapibrėžtumą dėl elektros kainų. Saulės elektrinės su šia užduotimi puikiai susitvarko.
Kas labiausiai skatina lietuvius įsirengti saulės elektrines ir kodėl dalis tautiečių net nesvarsto tokios galimybės? Atsakyti į šiuos klausimus padėjo mūsų užsakymu atliktas „Sprinter“ apklausa, kurios rezultatus pristatome šiame įraše.
Kuršėnuose esančiame saulės elektrinių parke nuo šiol gyvena beveik 50 avių kaimenė. Tai pirmasis saulės parkas Lietuvoje, kuriame žolę rupšnos nykstančios baltiškos avys – škudės.
Atsižvelgę į gerąją dvejopo žemės panaudojimo praktiką, nusprendėme saulės parko žemę po moduliais skirti ūkininkavimui ir apgyvendinti avių. Rupšnodamos žolę, augančią aplink saulės modulius, avys pasirūpina, kad suvešėjusi augmenija nemestų šešėlių ant saulės modulių ir parkas veiktų visu pajėgumu.
Dvejopam žemės panaudojimui pasirinktos škudės – nykstanti baltiška avių veislė. Anot „Saulės grąža“ direktorius M. Gerulaičio, lietuviškai bendrovei, puoselėjančiai savo šaknis, saulės parke apgyvendinti būtent šias avis – natūralus sprendimas. „Mums svarbu, kad saulės energetika Lietuvoje darniai įsilietų į visuomenės gyvenimą, prisidėtų prie tvarios verslo plėtros, tad avių apgyvendinimas saulės parke – mūsų nedidelis indėlis į žemės ūkinės vertės ir biologinės įvairovės išsaugojimą“.